pradauti

pradáuti, -áuja (-áuna), -ãvo 1. intr. B, N, [K] daryti pradžią, pradėti: Benorime pradáuti pievas pjauti J. Bėda pradáuti ir pabangauti audeklą austi J. Ar jau lyna? – Pradáuna jau po biškį J.Jabl. O teip daug kitų daiktų baisingų ižgi to buvo pradaut ir dugsintis pradėję MP89. 2. tr. „?“: Nuog tų, kurie bažnyčioj Dievą pradauja ir vyresnybę turi, persekiojimą ... pakelti turėjo SE121.